žentas

žéntas sm. (1) KBII55, K, Rtr, NdŽ, KŽ, (3) LzŽ, LKKIII99(Škn), Plv, žéntai pl. (1), žentaĩ (3) 1. SD¹215, SD451, KlG63, Lex33,88, Q525, CII585, R, R111,352, MŽ, MŽ471, Sut, N, L, LL322, KlvK21, DŽ, Dgp, Klt dukters vyras: Turėsiu žéntą, duktė jau teka Grv. Dukteres ir marti, sūnai, žéntas buvo, gaspadarka tokia didelė ir namai Sn. Juzai žéntas neblogas papuolė Rk. Geri ma[no] žéntai Mrp. Žentų̃ turiu, noriu ir marčią pamatyt Rdd. Sulaukiau balto plauko, žéntų, marčių Vkš. Aš, šaltyšius, aš, mokinto Bleberio žéntas, daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą jodams K.Donel. Jau kaip geras žmogus buvo šitas žéntas, geresnis už vaikus Avl. Trys mergos, nė vieno žénto – sarmata gi! Mžš. Žéntas geras, duktė kalta, aš teip sakau Svn. Jo geras žéntas Nmč. Labai geras žéntas, lig šiol širdies neuždavęs Šmn. Tie žéntai trobą pusiau parsitvėrė Grd. Senąją trobą atidavė žéntuo LKT117(Žlp). Tam žéntam jau sūnus yr LKT239(Žml). Žéntas už uošvėnę jaunesnis par dvejus metus Všv. Prie žéntui gyvenu Ad. Dabar gyvenu pas žénto ir pas dukters Varn. Ot anas Dauronysa tę seloj gyvena prieg sūni, prieg manam žénti Lz. Atejau pas žéntą būt Šlčn. Tas žéntas jau gaspadorius, o tėvai išimtinė[je] jau sėdės kame kerčio[je] kokio[je] Lk. Paėmė jį už žéntą LKT193(Nm). Žentaĩ, marčios susirinko LKT102(Vg). Vogė žentaĩ, vaikai, kol išpūstijo ūkę DūnŽ. Žéntas tas netiko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Žéntas vienas pabėgo nu dukteries Sd. Žéntas atejo plikas – nėko netura Pln. Žentai sugeria alų J. Kad šuo lo[ja], sako, žentas, žentas, žentas atjoja J. Kaip lėlės žentaĩ! Užv. Ma[no] ir žéntas dudena [lietuviškai] Šlčn. Po uošvi nevadinam, po žénti vadinam (šeima vadinama žento pavarde) Dg. Pabark sa[vo] žentẽlį Btrm. Žentẽlis brangiasis šmotą sveikatelės i muno sugadino End. Žentùlis norė[jo] namą apsrašyt Drsk. Būsi dabar mano žentas: kad išmokinai jautuką art, išmokysi ir mano dukterį dirbt LTR(Jz). Už stalo prieš šliūbą nesėda, da ne žéntas, tai ir valgyt nėra Šlvn. Tėvai užkelia vartus ir žentas turi juos išpirkt LTR(Auk). Aš tą žentelį pažinau, regėjau pabaly kalelę kariantį, paupėj žarneles raišantį JT393. Do žénto neturiat, do pyvorius nedavė volė̃s [po vestuvių] Slm. Nor mano tėvelis bajoro žénto JV398. Ir išeina uošvužėlė pasitikt žentelį BsO103. Tai gerai padariau, kad žentẽlį išvijau JD418. Žentelio arta – nepasisėsiu, žentelio balnota – aš nenujosiu LTR(Slk). Žentùlio arta – rugių nesėsiu, žentùlio ganyta – nesigėrėsiu (d.) Rtn. Jaunas žentùlis an arklio joja (d.) LzŽ. Tavo sūnytelis, mūsų žentytelis išmoks visus darbelius ArchIV602. Atiduok, žentuláiti, ma[n] mielą dukrelę JV683. Žentaũ, kokios tu pasogos nori? Pns. Oi žeñtau žentẽli, žentùli sūneli, nestatytos naujos stonios dėl tavo žirgelio DrskD140. O žentalaiti, sūnelaiti muno! (d.) Jn. Žentùži dobiluži, ar giružė[je] augai? JD224. Žentužėli mano, balandėli mano, nenuganyk žaliųjų rūtelių LTR(Pg). Žentùku, kur tėvo pinigai DrskŽ. Žéntau! Mrc. Žentytis Sut, N. Tarė tada tėvas anos jaunos žmonos žentop savo ChTeis19,5. Er turi šičia žentą, sūnus alba dukteris BB1Moz19,12. ^ Apsidrabstė lyg žentas su varške LMD(Slv). Kai žentam vaišint, tai turi kiaušinių! – Ažu savo pinigus žėdnas žentas Prng. Parvažiuos iš ligoninės, tai eis kai velnias – nė žéntas jos nepavys Jrb. Gražiai nečiulbėsi – žento neturėsi LTsV147(Všk). Malonu žentas, ale gaila varškės M, PPr382. Nedoram žentui gailu varškės VP31. Gaila žénto – gaila ir verškės Prng. Žentas – ožkų apžlebentas LTsV164(Rm). Žentas už velnią artimesnis PPr160. Žento namai uošvio nešildo TŽV597(Al). Su žentu kalbėk ir už klemkos durų turėk LTR(Mrc). Su žéntu bariesi – pas duris sėdėk, su marčia bariesi – už stalo sėdėk Gdl. Su sūnu barkis, tai pagalio stverkis, ė su žentu, – tai adverijos stverkis Prng. Sūnaus bartas – lipk ant pečiaus, žento – eik pro duris Pl. Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk lauk LTsVI164(Jnš). Geras žentas blogo sūnaus neatstoja KrvP(Mrk), LTR(Gdr). Pats geriausias žéntas, pats blogiausias sūnus – niekuomet nemainyk Ml. Ir geriausia marti tai vis ne tikra dukrelė, ir geriausias žentas – ne tikrasis sūnelis KrvP(Lp). Mano žéntas an cibulių šikt (blogas) Ul. Žentas ne sūnus, susirgsi – nepasigailės, numirsi – nenuliūs TŽIII377(dz.). Žentas – nukedentas, Dievo duotas – nukuoduotas End. Žento tėvo kūmo brolis (apie tolimą giminaitį) LTsV165(Šl), LMD(Klov). ║ pl. dukters vyro statusas: Tas buvo baisiai biednas, tai nenorėjo tokio į žéntus Nm. | O aš savo sūnelį išleisiu į aukštus kalnelius, į vėlių žentelius JD1198. Eisim mudu, broleli, į žmonių žentelius LTR(Brt). ^ Eini į žéntus, tai vieną akį išsidurk, eini į užkurius – abi akis išsidurk Snt. Jau miglinas kalbina marčiosna ar žentúosna (sakoma apie žiovaujantį) Alv. ║ pl. dukters vyro šeima: ^ Parejo kaip žéntūse buvęs (privaišintas, patenkintas) Pvn. Bene žéntūse (pas žentus) buvai, ka nepareini? Krš. ║ Rm, Trk apie galimą būsimą dukters vyrą: Ko neatvežei to žénto parodyti, kokį įsitaisei Rdn. Kad daug dukterų turi, nereiks malkų pirkt – žentaĩ primes baslių (juok.) Ps. Tu, žentẽli, gauk valug save, o mes valug save ieškosma Šmn. Pilužėj buvau, su žéntais gėriau, dukrelę pažadėjau Niem15. Tėvas galvą pakylėjo, žents par langą išbrazdėjo S.Dauk. Su žentùžiais sukalbėjau, dukrelę pažadėjau JV277. 2. DŽ, Vžn, Sn, Dbč, Btg vyras, nuėjęs gyventi į žmonos namus, užkurys: Šitus žéntas iš Valkinykų Pariẽčė. Žéntas tenai dirba Daugpilin Kr. Buvo vyro sesuoj, prìsėmė žéntą Kpč. Ji vietinė, žéntą atsikėlus in mūsų kaimą Kpč. Kartais dukteriai užimdavo žéntą Škn. Žéntas i atsisėdo ant uošvio sprando Žr. Žentą imti ant dukters N. Žéntas ant dukters užimtas J. ^ Kur reikia žénto, tos vietos ir velnias lenkiasi Snt. Kits ima žentą išlepęs, kits bėdoj būdamas (bebūdamas MŽ) CII1120,B. Žéntas tik duonai ėsti, žemei krėsti Pvn. ║ pl. užkurio statusas: Leisiu sūnų į žéntus Dkš. Radęs bagotą mergą, tėvas sūnų išleidžia in žéntus, o dukteriai priima žéntą Lš. Sūnų norėjo žentúosna išleist Rūd. Šitokia ūkis buvo, tiek bičių, – o jis viską prarado ir nuej žéntuosa Pv. Pas mus namuosa jis žéntuosna atejęs DrskŽ. Čia yra vienas žentuosà iš Vigonių Rod. Žentaĩ buvo [ūkyje], žéntuose visi atėję, sūnų neturėj[o] Nmj. Žéntuosa geriau kab marčiosa, vyro ne tep ėda Drsk. Žéntuosna eit dar nieko, nestumdo, tada gãli tiktai ėst Onš. Baisiai norėjau dasmušt žentuõs Dg. Žéntuosa buvo, tep lig devintos dešimties ir paliko žéntas Brb. Paėmiau vyrą žéntais ZtŽ. Jei netikęs ateina žentúosna, tam duoda pravardę Knv. Nuej[o] žéntuosna pas ją Pns. Aš tę už žéntus atejęs Pšš. Anas tę žéntuosa būsta Btrm. Visi iškriko, išejo žéntuosa, likau viena namuosna Srj. Išejau į žéntus aš ir gavau gyvenimą Skdv. Žéntuose atejęs retai kas džiaugėsi Onš. Nė vienas nepasigiria, kad marčiose aba žentuosè gerai LKT203(Kbr). Jis buvo žéntuosa atejęs, dirbo kap jaučias ir gero žodžio negovė Azr. Ka jis buvo biednas, tai tėvai nenorėjo priimtie į žentus Slv. Jei eina in marčias ar žéntus, tai marčią veža in marčias, o žéntą in žéntus LKT206(Ig). Neik pas juos žéntuose, jie tave kūliais apvers (vargins) Smn. Atdavė sūnelį žentẽliuosna (d.) Dv. Jisai an ma[no] duktės buvo žéntuose Mrp. ^ Žéntuosa parejai – išsidurk akis Rtn. Žéntuosa eini – nieko neregėk, nieko nežinok Drsk. | Gal jis (šuva) žéntuosa čia atejo, kad tokis kūdas? Lp. 3. SD366, CII508, MŽ432, N, KBII55 sesers vyras.

◊ karãliui kliū́ti į žéntus eiti į kariuomenę: Antanui atėjo kantonas … jam nėra nė kokios pagalbos, tas jau klius karaliui į žentus Žem.

mãrių žéntas Paž, Btrm, Vvs skenduolis: Žiedelį siekiau ir pats nuskendau. Lik sveika, mergele, jau aš marių žentelis (d.) Kš. Gelbėk mane, mergužėle, jau aš marių žentelis (d.) Ktv, Skr.